Karinių naujienų svetainė Ginklai.net

Paieška


Grįžti

Pearl Harboro ataka

Parašė:
2003.06.14 00:00

   

Perl Harboras

Jungtinių Amerikos Valstijų karinio jūrų laivyno bazės Perl Harbore, Havajuoseužpuolimas 1941 m. dar kartą įrodė koks svarbus kare yra netikėtumo faktorius. Šios operacijosmetu, kurios niekas nenumatė, 2000 Jungtinių Valstijų kariškių buvo užmušti, sunaikinta apie200 lėktuvu ir paskandinti 6 laivai. Nors JAV netrukus surengė nemažiau galingus atsakusJaponijos imperatoriškajam laivynui ir perėmė karo iniciatyvą, tačiau Perl Harboro tragedijosšešėlis juos persekiojo dar ne vieną dešimtmetį.

1941 metų gruodžio 7 dieną, sekmadienį, septintą valandą dvi minutės ryto eilinisDžozefas Lokhardas, budėjęs Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno bazėje Perl Harbore Oahusaloje Havajuose, nustebo, pamatęs intensyvų signalą radaro ekrane. Kažkas grėsmingai artėjoprie Perl Harboro iš šiaurės pusės. Jis buvo už 137 mylių. Sujaudintas galingo signalo, kurįkol kas buvo užfiksavusi tik nauja radiolokacinė įranga, Lokhardas informavo savo viršininkąleitenantą Kermitą Talerį. Taileris, mažai pasikliaudamas radarais – “naujai iškepta“įranga, kiek tai siejosi su jo pareigomis, liepė Lokhardui nekreipti dėmesio ir nesiėmė jokiųveiksmų. Mat Taileris laukė į salą atskrendančių B-17 bombonešių, taigi keistas signalaslengvai galėjo būti siejamas su jų artėjimu. Vis tiek Lokhardas toliau stebėjo signalą, koljis dingo iš ekrano, nes priartėjo prie Havajų ir čia nutrūko. Pasibaigus pamainai, su savodraugužiu eiliniu Eliotu vyukas išėjo pusryčiauti. Deja jam pusryčių nebuvo lemta baigti.

Septintą valandą penkiasdešimt penkios minutės ryto pirmoji Japonijos bombonešių bangasmogė Perl Harborui. Imperatoriškojo Japonijos karinio jūrų laivyno vyriausias vadas admirolasIsoruku Jamamotas pasirinko idealų laiką netikėtos atakos pradžiai. Buvo sekmadienio rytas –pats ramiausias savaitės metas. Tik keli karininkai ėjo tarnybą. Daug jūrų pėstininkųpusryčiavo bazės valgykloje, tuo tarpu orkestras JAV karo laive “Nevada“ užgrojo “Pakeltivėliavą“. Orkestru tebegrojant, 183 japonų lėktuvai: 49 bombonešiai, 51 pikiruojamasbombonešis, 40 torpedinių bombonešių ir 43 “Zero“ naikintuvai – pradėjo atakuoti Hikhamoir Vylerio aerodromus ir linijinių laivų rikiuotę, Fordo salą, kurioje Jungtinių Valstijųkarinio jūrų laivyno grietinėlė kaitinosi skaisčioje ramiojo vandenyno saulėje.

Niekieno nepastebėtas ir neįtartas, japonijos laivų plaukimas per vandenyną tapostrategijos ir apgaulės šedevru. Naudodamasis aplinkiniu maršrutu ir griežtai laikydamasis tyloseteryje, Jamamotas sugebėjo absoliučiai slaptai nusiųsti specialios paskirties šešiųlėktuvnešių, dviejų linijinių laivų, remiamų kreiserių ir eskadrinių mininkų, būrį už3400 mylių skiriančių Havajus nuo Japonijos. Laivynui vadovavo viceadmirolas Chuichi Nagumas,kuriam buvo duota užduotis sunaikinti Jungtinių Valstijų laivyną pačiame uoste. Jį reikėjosunaikinti, kad Japonijos armija ir laivynas galėtų tęsti suplanuotą britų ir olandų kolonijųpietryčių Azijoje bei Jungtinių Valstijų valdų ramiajame vandenyne užkariavimą ir jų vietojesukurti “Didžąją Pietryčių Azijos bendros gerovės sferą“ . Ji atitiko Hitlerio“gyvybinės erdvės“ teoriją teoriją Europje, kadangi japonų žvilgsnis iš savo ankštų,ištekliais neturtingų salų krypo į gausius ir turtingus trofėjus už vandenyno.

Nors pastaraisiai mėnesiais Japonija ir JAV vis labiau artėjo prie karo, užpuolimas buvivisiškai netikėtas. Daugelis Jungtinių Valstijų naikintuvų Oahu salos aerodromuose stovėjoneužpildyti kuru ir surikiuoti arti vienas kito – puikus taikinys japonų bombonešiams.Priešlektuvinės pozicijos buvo tuščios, o amerikiečiai jūreiviai, pastebėje atskrendančiustorpedinius bombonėšius, manė, jog tai jų lėktuvai atlieka mokamuosius skrydžius. Pirmajaibangai tolstant nuo Hikhamo ir Vylerio aerodromų bei “linijinių laivų eilės“, visi trysatakos objektai buvo virtę liepsnos šėlsmu ir sulankstytų nuolaužų krūva.

Aštuntą valandą penkiasdešimt minučių ryto antroji japonų atakos banga vėlpraplešė dangų virš Oahu. Žinoma, iki to laiko amerikiečiai visiškai atsipeikėjo ir paleidostiprią zenitinių pabūklų užtveriamąją ugnį. Bet jos nepakako sulaikyti didėjančioskatastrofos. Japonų lėktuvams baigus antpuolį, svarbiausios JAV netektys buvo nuskandinti 6linijiniai laivai, įskaitant “Arizona“, kuris neteko per tūkstantį įgulos narių. Dar tryskreiseriai ir trys eskadriniai minininkai nuskandinti. Pasirodė, kad Japonija vienu šiuo smūgiuįgijo karinio jūrų laivyno pranašumą Ramiajama vandenyne, prarasdama tik 29 lėktuvus. Jokiokaro paskelbimo nebuvo.

Antrosios bangos lėktuvams nutūpus ant savo lėktuvnešių denių, Nagumas turėjoapsipresti dėl trečiojo smūgio. Jeigu nusiųstu savo lėktuvus trečiąsyk, garantuotaisunaikintų uosto įrenginius ir naftos atsargas. Baze nebebūtų galima baudotis keletą mėnesiųar net metų. Bet dabar amerikiečiai jau buvo pasirengę ir laukė jų, todėl Nagumas iš perdėmdidelio atsargumo nusprendė verčiau atsitraukti. Neturėdamas jokių žinių apie likusioJungtinių Valstijų laivyno buvimo vietą ir bijodamas netikėtos atakos, jis nutarė, kad būtuprotingiau išsaugoti savo lėktuvnešius, negu rizikuoti jų netekti, smogus trečiąjį smūgį.Galų gale jų prireiks, japonams pradėjus karo veiskmus ramiąjame vandenyne, kurį jie buvopasiryžę paversti Japonijos imperijos dalimi. Amerikiečiams pasisekė, kad Nagumas nesurengėtrečiojo puolimo. Dar didesnė laimė, kad jam nepavyko užtikti gyvybiškai svarbių JAVlėktuvnešių, kurių tą rytą nebuvo Oahu uoste.

Šie lėktuvnešiai niekur nedingo – jau kitą dieną ėmė kovoti. Ramiojo vandenynokonflikte, kilusiame po pasalūniškos Perl Harboro atakos, lėktuvnešiai tapo svarbiausiuJungtinių Valstijų karinio laivyno operacijų ramsčiu, kai JAV laivų būriai, kaip senųjųVakarų šerifo sušauktos piliečių grupės, raižė okeaną ir naikino japonų laivus, patysišlikdami beveik neįveikami dėl užtveriamosios ugnies, kurią nukreipdavo į bet kurį pultiišdrįsusį lėktuvą ar laivą.

Vis dėlto, Perl Harboras tebuvo garsiausias arba, tikriau sakant, gėdingas smūgis visovandenyno kampanijoje, apstulbinęs savo ambicingumu ir apimtimi. Tuo labiau, kad ši salų nacija,taip įžūliai užpuolusi priešininką Oahu saloje teturėjo dešimtadalį jo industriniopajėgumo. Generolo Hidekio Tojo vyriausybė taikėsi galutinai sunaikinti britanijos, Prancūzijosir Olandijos imperijas, rytuose bei Amerikos Filipinų federaciją. Japonai tikėjo, kad jie vykdėdievišką misją atvesti Aziją į naują erą. Be to, jie tvirtai tikėjo, kad amerikiečiai juosįstūmė į karą kuo aiškiausiai demonstruodami, kad siekia sutriuškinti Japonijos ekonomiką irneleisti jai plėtotis, kaip jai “lemta“. Japonai įrodinėjo, kad karo griebėsi “savęsišsaugojimo“ tikslu.

Parengta pagal Owen Booth.

Komentarai


Komentarų nėra


Norėdami parašyti komentarą, jūs turite prisijungti.