Karinių naujienų svetainė Ginklai.net

Paieška


Grįžti

Super ginklai

Parašė:
2004.08.02 00:00

   

Antrojo pasaulinio karo metais, nacionalistinė vokietijavykdė daugybę ginklų progarmų. Daugelis iš jų buvo paprastos ir visiems suprantamos, bet daukginklų buvo kuriama pasitelkiant novatoriškus sprendimus ir fantastiškas idėjas. Šiamestraipsnyje pasistengsiu apžvelgti kelis iš jų.

  • Sūkurių pabūklas buvo iš tikrųjų nuostabus ginklas. Jis buvo suprojektuotas išautiir sukurti stiprią oro srovę, tornado formos pavidalo, taip numušant priešo lėktuvus. Bandymumetu jis dirbo visai neblogai
  • Vėjo pabūklas buvo dar vienas vokiečių ginklas naudojantis suspaustą orą ir didelįvėjo greitį norint numušti priešo lėktuvus. Ginklas netgi buvo sumontuotas ant traukinioplatformos ir paruoštas mūšiui.
  • Garso pabūklas buvo nemažiau fantastiška nei sūkurių

    pabūklas. Jis buvo sukurtas sukelti seriją garso bangų, tokių stiprių kad būtų galimaneutralizuoti, o gal būt netgi užmušti priešo kareivius nepaleidžiant nė vieno šūvio išįprastinio ginklo.

  • Saulės ginklas. Šis ginklas buvo įkvėptas Archimedo idėjos panaudoti saulėsspindulius kaip ginklą. Vokiečių inžinieriai tiesiog manė, kad šis inklas ištirpdytų priešolėktuvus padangėje.

Sūkurių pabūklas

Sūkurių pabūklas buvo sukurtas ir pastatytas Austrijos mokslininko Dr. Zimmermeyer eksperimentiniame institute “Lofer”, Tirolio apylinkėse. Tai iš esmės buvo mortyros vamzdisįkastas į žemę, o sviedinius sudarė anglių dulkės ir lėtai degantys sprogmenys centre.Pirmasis eksperimentas su suspaustu oru nepavyko. Kuomet sviedinys išaudavo, turėdavo sukeltitornado formos vėjo gūsį, taip priversdamas lėktuvus prarasti kontrolę ir nukristi į žemę.Jeigu visos aplinkybės būtų palankios (ramus oras, tinkama lėktuvo padėtis ir t.t.) keistasisįrenginys lyg ir turėtų veikti visai neblogai. Buvo sukurta daugybė (ne dokumentinių) filmų irnusiųsta į studiją analizei, kas leido padaryti išvada jog sukimasis ir anglies dulkiųjudėjimas į priekį leidžia sukurti gan didelį sūkurį. Nors buvo nežinoma ar viesulo sukeltislėgio pokyčiai , gali sukelti pakankamai stiprią vėjo srovę kuri galėtų nulemti lėktuvokorpuso gedimus, bet buvo žinoma jog lėktuvo sparnų apkrovimas gali būti besaikis. Jau daugelįmetų prieš tai buvo žinoma jog tiesaus oro turbulencija numušė didžiulį keleivinį lėktuvąir sudaužė jį į šipulius. Todėl visiškai įmanomą jog Dr.Zimmermeyer’io panašiaiskambanti patranka gali turėti tokį patį efektą. Prototipo šaudymo nuotolis buvo apie 100metrų, bet jis taip ir nebuvo niekada pilnai panaudotas pagal paskirtį. Bet panašioskonstrukcijos ginklai ir sviediniai buvo naudoti prieš lenkų partizanus netoli Varšuvos.

Saulės pabūklas

Karo metu, nežinomas konstruktorius, tikriausiai įkvėptas Archimedo saulės atšvaitoidėjos, sukūrė saulės patranką. Pabūklas turėjo didžiulį saulės atšvaitą kurį buvogalima panaudoti prieš lėktuvus, bet tik saulėtą dieną. Vėliau šis pabūklas buvoAmerikiečių paimtas į nelaisvę, todėl apie bandymus ir rezultatus neliko jokios informacijos.

Vėjo pabūklas

Taip kaip ir sūkurių pabūklas, vėjo pabūklas buvo išvystytas karo metu Stuttgart‘okarinėje gamykloje, sukurtas „Lofer“ institute. Tai buvo ginklas kuris turėjo išautisuspausto oro srovę prieš priešo lėktuvus. Tai buvo keistas įrenginys sudarytas iš didelėskampu pakreiptos statinės visai kaip didžiulė gulinti žirnių šaudyklė. Pabūklas veikėkritinės būklės vandenilio ir deguonies mišinio uždegimu, apskaičiuotu iki molekuliųtikslumo. Galingas sprogimas dideliu greičiu išmeta sviedinį sudarytą iš suspausto oro irvandens garų, kuris buvo efektyvus kaip ir paprastas sviedinys. Eksperimentiniai bandymai parodė,jog 25mm klijuotos medienos lenta gali būti sudaužyta iš 200 metrų. Tad kad būtų galima geriauišanalizuoti šūvio parametrus, kai kuriuose bandymuose buvo naudojamas Azoto peroksidas, kurissukeldavo rudų dūmų šleifą. Bandymai parodė jog juosta, iš suspausto ir greitai judančiooro, gali išskleisti pakankamą jėga žalai sukelti. Kaip bebūtų, skrendančio lėktuvoaerodinamika būtų pažaista šio ginklo veiksmingumo. Bet ginklo naudingumas smarkiai skyrėsiprieš taikinius žemėje ir greitai skrendančius lėktuvus ore. Nepaisant to, pabūklas buvosumontuotas ant tilto virš Elbės, bet nebuvo pastebimų rezultatų, tikriausiai dėl to kadaplinkui neskraidė lėktuvai arba tiesiog nesisekė. Vėjo pabūklas buvo įdomus eksperimentas,bet praktiškai nepavykęs.

Garso pabūklas

Taip kaip vėjo ir sūkurių pabūkluose, nematomos ir galingos oro bangos subo panaudotoskitame mokslininkų ir inžinierių iš „Lofer“ kūrinyje, kuris buvo pavadintas „garsopabūklas“. Sukonstruotas Dr. Richard Wallauschek, pabūklas susidėjo iš dviejų paraboloidiniųreflektorių, kurie finalinėje versijoje buvo 3 metrų diametro. „Lėkštės“ buvo sujungtos sudegimo kameromis ir po vieną šaudančiais vamzdžiais.

Šių vamzdžių funkcija buvo, leisti susimaišyti metanui ir deguoniui degimo kamerose, kurdvi dujos užsidegdavo cikliškai trunkančio sprogimo. Šaunančios kameros ilgis buvo lygiaiketvirtadalis, išeinančio sprogimo garso bangos ilgio. Kiekvienas sprogimas inicijuoja sekantįatspindžio rezultatą, didelio intensyvumo smūgines bangas, taip sukurdama labai didelėsamplitudės garso spindulį.O jei paprasčiau, tai metano ir deguonies sprogimo garsas buvopanaudotas žudymui. Šis didelio ir stipraus nepakenčiamumo spindulys buvo išskiriamas daugiaunei 1000 milibarų spaudimu 50 metrų tolyn. Šis slėgio lygis yra didesnis nei žmogus galiatlaikyti. Buvimas tokioje juostoje pusę minutės būtų mirtinas. Tolesnėje distancijoje (apie229 metrų) buvimas būtų kankinantis ir kareivis turėtų būti išvedamas iš rikiuotės. Jokiemedicininiai ar psichologiniai testai buvo kada nors atlikti, tik buvo pasiūlyta išbandytilaboratorinius gyvūnus pagrindinėms sveikatingumo koncepcijoms išbandyti. Pabūklas niekadanebuvo panaudotas pagal pagrindinę paskirtį.

Komentarai


Komentarų nėra


Norėdami parašyti komentarą, jūs turite prisijungti.