Karinių naujienų svetainė Ginklai.net

Paieška


Grįžti

Palydovų nukreipiami ginklai

Parašė:
2003.06.14 00:00

   

Labai tikslūs ir palyginti nebrangūs ginklai, kurie buvoišbandyti Afganistane, papildo JAV kariuomenės arsenalą. Apie juos žurnale "Scientific American"rašo Michale Puttre. Šio autoriaus straipsnio santrauką siūlome Jūsų dėmesiui.

Vieną šaltą 2001 m. lapkričio vakarą JAV specialiųjų pajėgų kuopa ir apie 1000 juoslydinčių afganų - Talibano priešininkų - artinosi prie Kandaharo oro uosto. Karo lakūnas,pulkininkas leitenantas Tom Lawhead, vadovaujantis operaciją iš oro remiančiai 389-taismogiamųjų lėktuvų eskadrilei, iš 5 km aukščio net ir naudodamas naktinio matymo akiniusnegalėjo įžiūrėti, kaip apačioje sekasi amerikiečiams ir jų sąjungininkams. Tuo pat metuvienas iš eskadrilės pilotų netoliese pastebėjo dar vieną karinę koloną. Antitalibano afganaijau buvo netekę ryšio su priekin pasiųsta žvalgų grupe, todėl niekas nebežinojo, ar tojekolonoje buvo grįžtantys atgal žvalgai, ar priešas.

Padėtis paaiškėjo labai greit. Kolonai pasiekus keteros viršūnę, ji užgesino visasšviesas ir paleido kelias raketas. Užvirė arši kova. Talibanas kontratakavo.

"Avangarde esantis specialiųjų pajėgų stebėtojas visomis išgalėmis stengėsinustatyti, kur sustojo "geriečiai", o kur jau "blogiečių" pozicijos, - prisimena Lawhead. -Priešininkus teskyrė kokie 200 m. Mes laukėme ore, stebėdami mūšį iš 3 km aukščio.Pagaliau stebėtojas galėjo pateikti koordinates vietos, į kurią turėjome pasiųsti bombas."Eskadrilė smigo žemyn ir preciziškai numetė bombas, iškart numalšinusias priešo puolimą.

Amerikiečių lėktuvai galėjo tamsoje sunaikinti svarbų taikinį, buvusį vos už porosšimtų metrų nuo savųjų karių pozicijų todėl, kad pasinaudojo nauja, labai tikslia karinetechnologija. Lėktuvai buvo ginkluoti ne "kvailomis" plieno bombomis, o naujausios kartosnebrangiomis "gudriosiomis" bombomis. Priešakinėse pozicijose įsitaisęs stebėtojas pasiuntėlakūnams globaliosios pozicionavimo sistemos (Global Positioning System - GPS) koordinates, F-16lakūnai tas koordinates įvedė į savuosius kompiuterius. Pastarieji, savo ruožtu, perkėlė jasį ginkluose esančius mikrokompiuterius. Kiekvienos paleistos bombos kompiuteris, naudodamas GPSduomenis, koregavo trajektoriją, todėl ši nukrisdavo ne toliau kaip per 30 m nuo nurodytojotaikinio.

Pirmą kartą GPS nukreipiami ginklai antžeminių pajėgų palaikymui buvo panaudotibūtent Afganistane. JAV jau buvo naudojusi šiek tiek tokių bombų 1999 m. Kosove ir bombarduojantIrako priešlėktuvinės gynybos sistemas, tačiau tik Afganistane daugelis numestų bombų buvovaldomos iš palydovų.

Skirtingai nuo ankstesnės kartos lazerių ar televizijos valdomos amunicijos, GPS vedamomsbomboms nereikia, kad jas numetęs lėktuvas liktų netoli ir apšviestų taikinį. Numestą bombągalima iškart pamiršti, nes ji pati pakoreguos savo trajektoriją ir tiksliai smigs netgi esantpačioms blogiausioms oro sąlygoms. Naujoji ginklų sistema yra susieta su Amerikos navigacijos irryšių infrastruktūra, jungiančia valdymo centrus su palydovais-šnipais ir įvairiomisžvalgybos sistemomis. Tarp pastarųjų rasime ir vis dar naudojamus lėktuvus U-2, žvalgybiniuslėktuvus E-8A J-STARS bei RC-135, tvirtus ir patikimus patrulinius JAV laivyno EP-3 ir armijosRC-12 lėktuvus, visiems žinomus E-3 AWACS ir ne taip seniai pasirodžiusias nepilotuojamasskraidykles Predator bei Global Hawk.

Po dešimties metų

GPS nukreipiami ginklai suteikia kariuomenei galimybes, kurių prieš 10 metų niekas netneįsivaizdavo. "Vykstant operacijai "Audra dykumoje" mes prieš kiekvieną skrydį žinojome, kokįtaikinį teks bombarduoti", - teigia Lawhead. Šiandien vadai gali greičiau reaguoti į kintančiassąlygas, todėl karinės pajėgos gali būti naudojamos kur kas lanksčiau. "Iš 178 koviniųskrydžių, kuriuos 389-toji eskadrilė atliko Afganistane, tik vieną kartą mes puolėme taikinį,apie kurį žinojome iš anksto", - sako jis.

Iki 1991 m. Persų įlankos karo buvo manoma, kad tam tikro taikinio sunaikinimuireikalingos šešios plieno bombos - beveik viskas, ką gali pakelti tipiškas smogiamasislėktuvas. Jeigu taikinyje būdavo keli taškai, kuriuos būtina pažeisti, jo sunaikinimuireikėdavo siųsti 20-24 lėktuvus F-16. Dabar pakanka dviejų-trijų.

Dėka šios technologijos, "gudriomis" galima padaryti palyginti nebrangias plieno bombas,sudarančias pagrindinę Pentagono oro pajėgų arsenalo dalį. Tai reiškia, kad dabar jas galimanaudoti ir naikinant svarbius taikinius, į kuriuos anksčiau tekdavo siųsti brangias ir retassparnuotąsias raketas Tomahawk ar Harpoon. Afganistane devynios iš dešimties numestų bombų buvonutaikomos naudojant GPS.

JSOW dažnai yra sudarytos iš daugelio mažesnių bombelių, kurios plačiai pasklindabombarduojamame plote ir naikina savo kelyje viską – priešo gyvąją jėgą, automobilius,nesutvirtintus pastatus ir užtvaras.

Tokių bombų gamybos apimtys irgi auga. Iki Afganistano kompanijos Pentagonas turėjo apie10 000 JDAM - pagrindinio GPS valdomo tipo bombų. Dabar Boeing kas mėnesį pagamina 1 500 tokiųsistemų, o JAV Oro ir Jūrų laivynai kartu jų yra užsakę net 230 000.

Bet kokiu oru

Pentagonas ryžosi kurti GPS valdomą amuniciją, nes ankstesniųjų kartų tiksliejiginklai, kurie dažniausiai būdavo nutaikomi lazeriais ir naudoti nuo Vietnamo karo laikų, turėjodaug trūkumų. Šiose sistemose yra naudojami bomboje įrengti ieškikliai, reaguojantys į nuotaikinio atsispindinčią lazerio spinduliuotę. Patys lazeriai gali būti montuojami puolančiajamear kuriame nors kitame lėktuve, arba juos įjungia žemėje esanti stebėtojų komanda. Tokieginklai iki šiol yra labai vertinami, nes yra tikslūs. Tačiau didelis debesuotumas, dūmai irdulkės gali greitai paversti juos visai neefektyviais. Karo veiksmų Irako ir Kuveito padangėjeanalizė parodė, jog nemažai skrydžių teko atšaukti, nes pilotai negalėjo matyti taikinių.

Po šio karo Pentagonas ir paskelbė GPS valdomos amunicijos sukūrimo konkursą. Iškonstruktorių buvo reikalaujama pigių, tikslių ir su egzistuojančia ginkluote suderinamųtaikymo sistemų. Techniniai sprendimai buvo gana akivaizdūs, todėl svarbiausiu faktoriumi tapokaina. 1995 m. konkursą laimėjo Boeing, įveikęs 11 konkurentų. Jis sukūrė Bendrąjąkryptinių atakų amuniciją (JDAM - Joint Direct Attack Munition) ir į ją panašius ginklus.Kiekvienas iš šių vadinamųjų J-ginklų turi specifišką smūgio nuotolį. Žodis "bendras"(joint) čia reiškia, kad sistemas naudos ir Laivyno, ir Oro pajėgų lėktuvai.

Neprilygstamo taiklumo yra pasiekiama, pasitelkus viena kitą papildančias sistemas, nuolatkoreguojančias kritimo trajektoriją, įrašytą bomboje įrengtame autopilote. GPS imtuvastrianguliacijos būdu nustato bombos padėtį erdvėje naudodamasi dirbtinių Žemės palydovųsiunčiamais signalais. GPS technologija yra derinama su inercinio matavimų bloko IMU (InertialMeasurement Unit), brėžiančio trajektoriją pagal bomboje įmontuotų giroskopinių pagreičiojutiklių rodmenis. GPS ir IMU vedama bomba per pirmąsias 25-30 laisvo kritimo sekundes stengiasipagauti GPS signalus. Priimtosios koordinatės po to panaudojamos atnaujinant IMU informaciją, kuriyra perduodama autopilotui. Šis kompiuteris pakeičia kritimo trajektoriją kiek reikia,įjungdamas bombos uodegoje esančius elektriškai valdomus pelekus. Jeigu dėl imtuvo gedimo artrukdžių GPS signalų nebeįmanoma priimti, inercinė sistema toliau ves bombą pagal paskiausiaiatnaujintas koordinates.

JDAM buvo pirmoji tokio tipo ginkluotė, o ją naudoti pradėta 1998 m. JDAM valdymo modulisir valdymo pelekai kainuoja apie 20 000 dolerių (Persų įlankos karo metu naudota sparnuotojiraketa kainuoja 1 milijoną dolerių). Komplektą sudaro GPS imtuvas su antena, IMU,mikrokompiuteris, mechaniniai uodegos pelekus judinantys aktuatoriai, maitinimo šaltinis, kabeliaiir jungtys.

JAV kariškių naudojami JDAM, išmesti iš 7 km aukščio, gali būti nukreipiami maždaug10 km atstumu. Šiuo metu ginklų gamintoja, kompanija MBDA kuria sklandymo priedą, vadinamąDiamond Black, turėsiantį padidinti šį atstumą iki 35 km.

Artimas JDAM giminaitis yra Amunicijos paskirstytojas su vėjo korekcija WCMD (WindCorrected Munition Dispenser). Tai - 10 000 dolerių kainuojantis komplektas, kurį nuo 2000 m.gamina kompanija Lockheed Martin. WCDM neturi GPS imtuvo, todėl jo veikimo nuotolis perpusmažesnis nei JDAM.

Sudėtingesnis J serijos ginklas yra JSOW (Joint Standoff Weapon - Bendroji neutralizavimoginkluotė). JSOW, gaminama Raytheon, yra sklendžianti bomba, turinti 250 kg masės kovinęgalvutę ir sparnus, nukreipiančius ją į taikinį. Jos veikimo nuotolis yra nuo 25 iki 60 km irpriklauso nuo paleidimo aukščio. JSOW yra visiškai nauja sistema, o ne senąją ginkluotępapildantis rinkinys. Kiekvieną tokią bombą galima paleisti iš atstumo, kurio nesiekia trumpojonuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos. Buvo siekiama sukurti universalų bombonešį,ginkluotą kelių variantų amunicija. Pirmasis variantas, JSOW-A pasirodė 1999 m. ir kainuoja 220000 dolerių. Šiemet pasirodysiantis JSOW-B, kainuosiantis 375 000 dolerių, turės irprieštankinę ginkluotę.

2005 m. turintis pasirodyti JSOW-C bus ginkluotas specialia kovine galvute, skirta bunkeriųir kitų įtvirtintų taikinių sunaikinimui; jis turėtų kainuoti apie 400 000 dolerių. Čia,kaip ir JDAM, bus ir GPS, ir IMU, bet JSOW-C turės dar ir infraraudonąjį vaizdo ieškiklį,įsijungsiantį paskutiniąją bombos kritimo sekundę.

Pats sudėtingiausias ir didžiausiu nuotoliu veikiantis J serijos ginklas bus LockheedMartin gaminamas JASSM (Joint Air-to-Surface Standoff Misile - Bendroji neutralizavimo raketaoras-žemė). JASSM bandymai baigti 2001 m.; laukiama, kad raketa bus pradėta naudoti šiemet. Taibus sparnuotoji raketa, varoma reaktyvinio variklio. Ji veiks 300 km nuotoliu. Per 700 000 doleriųkainuosianti raketa, kaip ir JSOW-C, turės ne tik GPS ir IMU, bet ir infraraudonąjį ieškiklį.

Pasyvioji agresija

GPS vedami tikslieji ginklai gali pasinaudoti ir priešo siunčiamais signalais. Beveikkiekvienas modernus karinis įrenginys ar sistema spinduliuoja vienokius ar kitokius signalus, kuriegali būti perimti, išanalizuoti ir panaudoti siuntėjo identiteto ir buvimo vietos nustatymui.

Pastaruoju metu tokios krypties nustatymo technologijos leidžia žemės paviršiuje aptiktisvetimus siųstuvus su tikslumu, pakankamu GPS valdomos bombos pasiuntimui. Ši technologijaatitinka JAV karinę doktriną, pagal kurią atakuojančiuose lėktuvuose aktyvūs radarai buskeičiami naujesniais, "pasyviaisiais" jutikliais, kurie patys neskleidžia išdavikiškų signalų.Taktiniame lėktuve įrengtos pasyviosios radarų signalų perėmimo sistemos matuoja priešoradarų signalų Dopplerio postūmius, atsirandančius dėl paties lėktuvo judėjimo. Specialusalgoritmas palygina Dopplerio postūmį su lėktuvo gautais GPS duomenimis ir suskaičiuoja tiksliątaikinio vietą ir reikalingą bombos kritimo kryptį. Be to, trys arba daugiau lėktuvų galitrianguliacijos būtų aptikti emiterio padėtį ir pasidalinti gauta informacija bevieliu ryšiu.

Kitos kartos JAV taktiniai kariniai lėktuvai - F-22 Raptor ir F-35 Joint Strike Fighter -turės geresnes galimybes nei dabartiniai lėktuvai būtent dėl juose būsiančių pasyviųjųjutiklių. Taikinius geolokacijos būdu jie suras tokiuose nuotoliuose, kokius šiandien sugebaaprėpti tiktai specialiai įrengti žvalgybos lėktuvai.

Trukdžiai ir trukdžių neutralizavimas

GPS signalai, kuriais grindžiamas preciziškas taikymas, yra labiausiai pažeidžiamas juosnaudojančių sistemų taškas. Signalai yra silpnutėliai, todėl juos lengva nuslopinti.Siunčiant GPS signalus yra siekiama, kad minimalus jų stipris Žemės paviršiuje būtų apie -160 dBW (160 dB silpnesnis nei 1W). Tokį lygį būtų galima palyginti su 25 W lemputės šviesosstipriu už 15 tūkst. kilometrų nuo pačios lemputės. Kitaip kalbant, GPS signalai yra milijardąkartų silpnesni nei tie, kurie pasiekia televizoriaus anteną. Tokius silpnus signalus labai lengvapaveikti, todėl ginkluotės gamintojai privalo numatyti konstrukcijoje trukdžių eliminavimogalimybę. Pavyzdžiui, naudojant GPS imtuvus, galinčius priimti daug kanalų, galima naudotis taispalydovų signalais, kurie nėra trukdomi. Atkeliaujančius trukdžių signalus taip pat galimaeliminuoti panaudojus specialias antenas ar specialias signalo apdorojimui skirtas programas.

Tiksliosios sistemos taip pat nėra apsaugotos nuo žmogaus klaidų. 2001 m. spalio mėnesįPentagonas pranešė, kad Jūrų laivyno lėktuvo F/A-18 paleista bomba JDAM per klaidą pataikė įgyvenamąjį rajoną, esantį už 1,5 km nuo Kabulo oro uosto. Žuvo mažiausiai keturi žmonės,kiti buvo sužeisti. Tyrimas nustatė, kad incidentas buvo susijęs su "taikymo proceso klaida". Tųpačių metų gruodį žuvo trys amerikiečiai ir penki jų sąjungininkai afganai, nes bombardavimometu grupėje buvęs stebėtojas sumanė pakeisti imtuvo akumuliatorių. Nutrūkus elektrosmaitinimui, suskaičiuotos taikinio koordinatės buvo automatiškai pakeistos paties stebėtojokoordinatėmis, todėl JDAM pakeitė lėkimo kryptį ir trenkė į savus. Tokios klaidosdažniausiai atsiranda dėl nepakankamo operatorių patyrimo, todėl ateityje reikės geriau juosparuošti.

Rytų Afganistano kalnai buvo geras naujosios amunicijos išbandymo poligonas; čia jiparodė visus savo privalumus ir trūkumus. Dažnai priešui pakakdavo paprasčiausiai palauktiurvuose, kol baigsis kad ir labai tikslus bombardavimas. Po šio GPS-IMU ginkluotės panaudojimoPentagono planuotojai padarė išvadas, kad ir nedidelės karių grupės, turinčios lengvesnęginkluotę, gali nugalėti daug skaitlingesnį priešą, jeigu joms iš oro padės labai tiksliainukreipta ugnis.

Šaltinis: Ryšių technikos naujienos

Komentarai


Komentarų nėra


Norėdami parašyti komentarą, jūs turite prisijungti.