Karinių naujienų svetainė Ginklai.net

Paieška


Grįžti

Napoleono Didžiosios Armijos 129-as linijinių pėstininkų pulkas: legenda sugrįžta!

Parašė:
2010.11.27 20:11

Autorius: Ignas Babušis - Ulonas

Istorija vidutinybių nemėgsta, jos mūza Klio (dar žinoma kaip „skelbiančioji“ ar „garsinančioji“) musų istorinei atminčiai paliko tik tuos įvykius, daiktus ar asmenis, kurie yra geriausi, gabiausi, įstabiausi. Arba atvirkščiai. Istorija prisimena dar ir blogiausius! Taip nutiko, pavyzdžiui, ir su Napoleono kareiviais: visi prisimena aukštus ir nenugalimus Imperatoriaus Gvardijos grenadierius, ar  1-ą Gvardijos lengvosios kavalerijos pulką, atlikusį nuostabų žygdarbį Ispanijoje ties Somosiera. Tačiau ne dažnas teprisimena šimtus likusių pulkų, tūkstančius pėstininkų, jūreivių, kavaleristų ir artileristų. Nebent jie būtų pagarsėję savo šlove... arba nešlove.
Napoleono Didžiosios Armijos 129-as linijinių pėstininkų pulkas, nors gyvavo tik kelis metus, kėlė siaubą, tiesa, ne savo priešams, o karininkams. Maršalas Nėjus Imperatoriui laiške rašė, jog tokie daliniai kaip 129-as pulkas smukdo visos kariuomenės moralę ir greičiau kenkia, nei padeda. O ko norėti – pulko tik pavadinimas buvo prancūziškas, tačiau jame prancuziškai keikesi tik aukštesnieji karininkai, mat pulkas 1811 m. buvo  suformuotas iš įvairių vokiškų pulkų. Negana to, 1812 m.  žygio į Rusiją metu pasipilde ir keliais šimtais lietuvių. Tuo metu, nei vokiečiai, nei musų tautiečiai, kariniais žygiais negarsejo. Gal dėl to, jie visa karą plėšikavo, girtuokliavo ir prievartavo. Ak, kokios nuostabios turejo būti tos 1812 m. rudens dienos! Pulkas buvo tiek nusmurgęs, kad net neturejo savo vėliavos (tuo metu koviniam daliniui tai buvo didžiausia gėda!), nes dalis kareiviū kurpė planus, kaip dezertyruoti į Angliją.

Kita vertus, net ir šiems plevesoms teko pakariauti: 1812 m. kare 129-as pėstininkų pulkas kovesi ties Krasnu, vieni pirmųjų atskubėjo Napoleonui į pagalbą ties Berezina (už ką buvo net apdovanoti), gynė Kauną gruodžio mėnesį. Na o veliau, 1813 m., dėl per mažo karių skaičiaus (mirė, sužeisti, pateko i nelaisvę, ar išsivaikščiojo po namus) pulkas buvo išformuotas. Likę kariai, jau kituose daliniuose, kovėsi Napoleono pusėje iki pat Vaterlo.
Taigi, Klio buvo palanki šiems pašlemėkams ir neprabėgus nė dviems šimtams metų, Lietuvoje 129-o linijinio pestininkų pulko rekonstravimo ideja atgime Kaune, kur karo istorija besidomintys keli bičiuliai ėme leisti niūrius vakarus siūdami uniformas, darydami ekipuotes detales. Taip pamažu ir įsisuko kovų vežimas: Borodino, Leipcigas, Pultuskas, Austerlicas.... Į pulką susirinko tikri špagos ir plunksnos virtuozai, ne ką prastesni už savo protėvius, o garsas apie juos nuejo toli. Nūnai rekonstrukcijos renginiuose galima sutikti nesiskutusius jaunuolius patinusiais veidais, purvinom uniformom ir suplyšusiom kelnėm, bei išgirsti su pagarba mestą repliką– štai, kaip atrodo tikri Imperatoriaus kareiviai!

Tad, jei kam nesvetimos Apšvietos amžiaus idejos, kas mėgsta nuotykius ir gerai pasijuokti, tas visada laukiamas nešlovingame 129-ame pulke, kur jam išduos mėlyną uniformą su žalvariniais guzikais, prižades mokėti po tris pistolius per dieną ir skaniai pamaitins. Nereikia užmiršti, kad kaip ir prieš 200 metų, taip ir dabar, tikras kareivis visai nenori kariauti. Jis nori gerai prisikimšti pilvą Provanso dešrom, apsvaiginti galvą Šampanės vynu ir tureti pašonėje papingą mergą, kurią gerai paglamžęs ant šieno, galetų užmigti neramiu kareivišku miegu ir sapnuoti žygdarbius, kurių jam niekada nebus lemta patirti.

www.deuxempires.lt

Šaltinis: http://www.deuxempires.lt

Komentarai


Komentarų nėra


Norėdami parašyti komentarą, jūs turite prisijungti.