Karinių naujienų svetainė Ginklai.net

Paieška


Grįžti

NAPOLEONO III VĖLIAVOS ERELIS

Parašė:
2010.11.27 20:48

Autorius: Gunas

Prancūzijai XIX amžiuje teko du kartus būti imperija. Pirmąja imperiją sukūrė 1804 metais Napoleonas Bonapartas ir gyvavo ji iki 1815 metų. Antrąją imperiją paskelbė pirmojo Napoleono sūnėnas Luji Napoleonas, pasivadinęs Imperatorium Napoleonu III. Ši imperija gyvavo nuo 1852 metų iki 1871 metų. Baigė savo dienas po triuškinančio pralaimėjimo prūsams 1870- 1871 metų kare. Napoleonas III visame kame stengėsi megdžioti savo garsųjį dėdę. Be viso kito, buvo atgaivinta ir pirmosios imperijos karinė simbolika. 1852 metais prancūzų pulkai vėl gavo romėniško stiliaus erelius ant vėliavų kotų, panašius į tuos, kuriuos turėjo Napoleono I laikais. Per visą II imperijos gyvavimo laikotarpį buvo keletas vienas kitą keitusių erelių modelių. Jus norime supažindinti su 1860 metų modelio ereliu iš kolegos kolekcijos, tikrai retu eksponatu.

Šis erelis yra 1860 metų modelio, su karūna, žiūrintis į kairę pusę (link mūšio fronto). Erelis pagamintas iš štampuoto metalo (žalvario), auksuotas, tuščiaviduris (buvo siekiama, kad būtų lengvesniu). Karo su Prūsija išvakarėse būtent tokius erelius turėjo dauguma linijinių pėstininkų pulkų. Sveria 950 g, yra 18 cm aukščio, šiek tiek mažesnis už 1852 m. modelio pirmtaką. Šie ereliai jau su užrašu "NIII" (Napoleono III monograma) ant pjedestalo, kartais būna ir su pulko numeriu. Gvardijos pulkų ereliai ant pjedestalo turi dar ir užrašą "Garde Imperiale" iš užpakalinės pusės. Viso buvo pagaminta tik 217 tokių 1860 m. modelio erelių. Pulkams gavus naujus, senojo modelio ereliai buvo atiduoti į Artilerijos muziejų. Įdomu, kad 1864 metais imperatoriaus dekretu seno modelio ereliai, kurie buvo pažeistimūšyje, buvo gražinti juos turėjusiems pulkams- kaip Imperatoriaus malonės ženklas. Po Madžentos (Magenta) mūšio kitas imperatoriaus dekretas paskelbė, kad kiekvienas pulkas, paėmęs mūšyje priešo vėliavą, apdovanojamas Garbės Legiono kryžiumi,kuris tvirtinamas prie pulko erelio. III Zuavų pulkas gavo ne tik šį apdovanojimą, bet ir už mūšį prie Palestros (Palestro) 1859 m.- dar ir sąjunginės Sardinijos medalį Al Valore Militare.

Pačios vėliavos buvo panašios į Pirmosios imperijos vėliavas. Vėliavų kotai buvo dažomi tamsiai mėlyna spalva. Atrodo, nebuvo griežtai reglamentuotas koto ilgis-  išlikę Armijos Muziejuje Paryžiuje kotai varijuoja nuo 211 iki 235 cm ilgio.

Žlugus imperijai, naujoji vyriausybė nelabai mėgo senuosius simbolius, ereliai buvo surinkti ir dauguma jų sunaikinta. Išliko tik tie, kurie buvo priešo paimti kaip trofėjai ir kai kurių pukų, kaip, pvz., 16, 38 ir 39 ir Svetimšalių legiono, kurie savo erelius paliko Alžyre.  Erelius pakeitė ieties smaigalio formos  antgaliai.

Kaip 1892 m. savo knygoje "Prancūzų- Vokiečių karas" rašė feldmaršalas grafas Helmutas fon Moltkė, vokiečiai prarado 6247 karininkus, 123 453 kareivius, 6 pabūklus ir 1 vėliavą. Paėmė 723 556 belaisvius, 7441 pabūklą ir 107 prancūziškus Imperatoriaus Napoleono III erelius! Tikriausiai ne visi ereliai buvo 1860 m. modelio kaip šis, tačiau tokių turėjo būti dauguma... Galima dabar tik spėlioti, kokia šio erelio istorija. Gal jis yra vienas iš tų, kurie buvo prūsų paimti kaip trofėjai? Tada dar įdomiau, nes gali būti ir taip, kad tai- dvigubas trofėjus, II Pasaulinio karo metu parsivežtas iš Vokietijos kokio nors sąjungininkų veterano kaip suvenyras ir karo grobis...
 

 

Šaltinis: http://www.deuxempires.lt

Komentarai


Komentarų nėra


Norėdami parašyti komentarą, jūs turite prisijungti.