Karinių naujienų svetainė Ginklai.net

Paieška


Grįžti

Biologinis ginklas

Parašė:
2002.11.16 00:00

   

Kare svarbiausia nukenksminti priešininką, kad šisnegalėtų pasipriešinti. Dažniausiai tai daroma nužudant kuo daugiau jo karių. Masinionaikinimo ginklais laikomos toksinės ar nuodingos cheminės medžiagos, įvairių ligų sukėlėjai(virusai, bakterijos) bei radioaktyvios medžiagos - ginklai, kuriais naudojantis žūva didelisskaičius žmonių per trumpą laiko tarpą, tagi jie yra tinkamiausi šiam darbui. Geriausiaižinomas masinio naikinimo ginklas yra atominė bomba. Ištisus 50 metų pasaulio tautos bijojosupervalstybių atominio konflikto. Per tą laiką atsirado teroristų grupuotės ar net valstybės,siekiančios kariauti su galingesnėmis valstybėmis nestandartiniais masinio naikinimo ginklais irpriemonėmis. Nors biologinės ir cheminės medžiagos tiesiogine prasme nėra ginklai, jos galipridaryti daug žalos. Pakliuvusios į teroristų rankas jos kelia vis didėjančią grėsmęžmonijai.

Tačiau biologinis ginklas tikrai nėra naujovė. Biologinio ginklo panaudojimas aprašomas darbiblijoje, tačiau nekiekvienas tiki tuo, kas parašyta Biblijoje. Senovėje dažnai budavoužkrečiami priešiniko geriamo vandens šaltiniai, tai irgi galima laikyti biologinio ginklopanaudojimu. Šeštame amžiuje pr. Kr. Asiriai nuodydavo priešinikų geriamo vandens šaltininiuspaprastaja skalse. Romos imperijos laikais buvo užrašytas pirmasis biologinio ginklo panaudojimoatvejis (neskaitan Biblijos). Skitų lankininkai kišdavo strėlių antgalius į pūvančiuslavonus, ar kraują sumaišytą su mėšlu, kad net menkas įbrėžimas sukeltų priešininkui daugproblemų. Per Kartaginos karą Romėnai mesdavo į šulinius gyvūnų lavonus, tas pat buvo daromair per Amerikos pilietinį karą. Generolas Džosefas E. Džonsonas (Joseph E. Johnson) žygiuodamassu Konfederatų kariuomene į Viksburgą vesdavo galvijus į tvenkinius ir ten juos nušaudavo.Sajungininkų kariuomenės generolas Wiljamas T. Šermanas (William T. Sherman ) savo užrašuosepaminėjo, kad dvokiančią skerdieną reikėjo ištraukti iš vandens, bet nieko neminėjo, kaiptai atsiliepė jo karių sveikatai. Daug ankščiau katapultos ištobulėjimas leido visiškaikitaip panaudoti biologinį ginklą. XIV a. totoriai mėtė maro aukų kūnus per Juodosios jūrosKafos uosto sienas norėdami sunaikinti jo gyventojus. Šis miestas buvo Šilko kelio vartai.Pasekmės pranoko totorių lūkesčius. Kafos žmonės greit susirgo. Dalis jų laivais pabėgo išmiesto kartu su maru užkrėstomis pelėmis. Tie laivai plaukė į įvairius Italijos miestus irtapo maro židiniais. Taip per trejus metus maras nušlavė beveik trečdalį Europos gyventojų.Daug labiau apgalvotai ir žiauriau biologinį ginklą panaudojo Britai Šiaurės Amerikoje.Žinodamas, kad vietiniai yra labai neatsparūs raupams lordas Džefris Amhestas (Lord JeffreyAmherst), Britų pajėgų Šiaurės Amerikoje vadas pasiūlė išdalinti indėnams užkrėstasantklodes, kad “sumažintų” jų skaičių. Raupų epidemija Pito forte suteikė jam galimybęįgyvendinti šį sumanymą. Vienas Amhersto patikėtinių išdalino indėnams antklodes iš raupųizoliatoriaus. Per kelis mėnesius raupai išplito tarp indėnų.

Biologinio ginklo savoka kaip mes ją suprantame dabar susiformavo per pirmąjį pasaulinįkarą. Vokiečiai planavo panaudoti juodligę prieš galvijus, kurie turėjo tapti įvairiųkariuomenių maistu. Bandymas pirmą kartą panaudoti juodligės bakterijas gyvuliams naikinti buvogana nesėkmingas. Daug didesnį nerimą sukėlė tai, kad paaiškėjo, jog Vokiečių konsulasCiurike, paliaubų metu ruošė cholerą, paskleidimui Italijoje. Biologinio ir cheminio ginklopanaudojimas to karo metu paskatino 29 valstybes 1925 m. pasirašyti Ženevos protokolą, kurisįsigaliojo po trejų metų ir draudė karo metu naudoti cheminį ir bakteriologinį ginklą.Tačiau šis protokolas nedraudė šių ginklų gaminti. Todėl juodligės ir kitus biologiniusginklus ypač sparčiai gamino Japonija, JAV, Sovietų Sąjunga, Vokietija ir Didžioji Britanija.Istorija moko, kad kokie ginklai kada nors buvo sukurti, jie buvo ir panaudoti.

Antrasis pasaulinis karas biologino ginklo kūrimo ir panaudojimo atžvilgiu buvo tikraskošmaras. Japonai 1931 pradėjo vykdyti sistemingus tyrimus, siekdami sukurti biologinį ginklą.Japonų armijos karininkas Širo Iši vadovavo šiems tyrimams. Kaliniai, tarp jų ir Amerikiečiai,karo belaisviai, buvo naudojami kaip jūtų kiaulytės. Japonai užleido maro bakterijas ant KinijosČekjango provincijos civilių gyventojų. 1942 liepa Iši išdalino Nankino (Kinijos miestas)vaikams šokoladą užkrėstą juodlige. Bijant, kad Japonų sukaupta informacija po antrojopasaulinio karo pateks į Rusų rankas, Japonų generolai atsakingi už šiuos karo nusikaltimustaip ir nebuvo teisiami. Rusai Antrojo pasaulinio karo metu 1942 m. prie Stalingrado bandėpanaudoti biologinį ginklą prieš vokiečius, tačiau apsikrėtė ir patys. Žuvo apie 100 tūkst.abiejų kariaujančių pusių karių. Britai ir Amerikiečiai taip pat kūrė biologinį ginklą,bet jis taip ir nebuvo pradėtas gaminti, jei neskaičiuosime juodligės sporomis apkrėstųpašarų, kurie taip niekad ir nebuvo panaudoti. Britai visgi sukūrė biologinį ginklą ir netgijį išbandė. Britai išbandė bombą su juodligės sporom ant avių Gruinardo saloje (salaŠkotijos šiaurės vakaruose). Efektas buvo didesnis, nei jie tikėjosi, sala tapo negyvenama 45metams. Kitas ne tik išbandytas, bet ir realiai panaudotas biologinis ginklas buvo rankinė granataimpregnuota botulizmo bakterijų – toksinų (Botulizmas (lot. botulus – dešra) – tai liga,sukeliama botulizmo bakterijų – toksinų, kurios metu pakenkiamos centrinė ir vegetacinė nervųsistemos). Ši granata buvo panaudota prastos reputacijos nacio, Reinhardo Hydricho (ReinhardHeydrich) nužudyme. Nors jo sužeidimai buvo visai nežymūs ir nekėlė pavojaus jo gyvybei,Hydrichas netikėtai mirė po keletos dienų, pasireiškus simptomams būdingiems apsinuodijusbotulizmo bakterijų – toksinu.

Po Antrojo pasaulinio karo apie biologinį ginklą beveik niekas nekalbėjo. Visiems atrodė,kad po 1945 m. didžiausią grėsmę žmonijai kelia atominis ginklas. Tačiau nuo 1942 m. JAV,pasinaudojusi žvalgybos duomenimis apie Japonijos patirtį, pradėjo biologinio ginklo kūrimoprogramą ir per 25 metus sukūrė mažiausiai 10 skirtingų biologinių medžiagų – bakterijų,virusų ir mikrobų, skirtų apkrėsti žmonėms bei ekonomiškai svarbioms žemės ūkiokultūroms. Panaši Rusijos biologinio ginklo kūrimo programa niekuo neatsiliko nuo JAV programos.Abi šalys sukaupė didžiulius juodligės bakterijų kiekius. Tačiau reikėjo daugeksperimentavimo metų, kol Rusija ir JAV sukūrė veiksmingas šio ginklo paskleidimo priemones -sprogstančias bombas ir išpurškiamus aerozolius, kuriuos gali gabenti lėktuvai ar raketos.Biologinio ginklo paskleidimo priemonės laikomos didelėje paslaptyje.

Šaltojo karo metais JAV norėjo išbandyti ar jų šalis labai pažeidžiama biologiniuginklu. Visi bandymai baigėsi tuo pačiu, paleidus nukenksmintas bakterijas civiliai niekonepastebėdavo, o po kelių valandų ligonines užplūsdavo apsikrėtusiųjų banga.

1969 m. JAV vienašališkai paskelbė atsisakanti visų biologinių ginklų ir sustabdė jųkūrimo programą. 1972-1973 m. JAV sunaikino visas savo biologinio ginklo atsargas. Tai atvėrėkelią 1972 m. tarptautinei biologinių ir cheminių ginklų sutarčiai (BGS), kurią pasirašė 160ir ratifikavo 143 valstybės. Tarp ratifikavusiųjų yra JAV, Didžioji Britanija, Kinija, Rusija,Irakas, Iranas, Libija ir Šiaurės Korėja, nors kai kurios iš jų yra įtariamos tęsiančiossavo biologinio ginklo kūrimo programas. 34 tautos, tarp jų Izraelis, šios sutarties netnepasirašė. Ši sutartis, įsigaliojusi 1975 m., faktiškai uždraudė kurti, kaupti ir naudotibiologinį ir cheminį ginklą. Deja, ji nedraudė plėtoti mokslinio tyrimo darbų. Ir tai palikospragą žmonių veiklai, susijusiai su šiais ginklais, kurie netrukus prasiveržė į viešumą.

Didžiausių BGS pažeidimų 1972-1992 m. laikotarpiu buvo Sovietų Sąjungoje, kuri tęsėsuperslaptas šio ginklo kūrimo programas iki pat 1990 metų. Kai kurie užsienio ekspertai mano,kad tokie tyrimai vyksta iki šiol. Sovietinio biologinio ginklo kūrimo mastai paaiškėjo poplačiai pasaulyje nuskambėjusio pulkininko Kanatjano Alibekovo, biologinius ginklus kūrusios“farmacijos” agentūros Biopreparat direktoriaus pavaduotojo, dezertyravimo į Vakarus.

Šaltojo karo metais Alibekovas vadovavo 32 tūkstančiams (iš 60 tūkst. nuodų archipelago)žmonių, išsklaidytų 40-yje įmonių ir įstaigų po visą Sovietų Sąjungą. Jie ne tiktobulino žinomus biologinius ginklus, kaip juodligės ar maro, bet ir stengėsi paverstibiologiniais ginklais mirtinus ir labiausiai užkrečiamus raupų, Ebolos ir kitus virusus. Rusailaikė, kad geriausi biologiniai ginklai yra tie, nuo kurių nėra vaistų ir skiepų.

Biopreparato klestėjimo metu 1979 m. balandį ir gegužę įvyko Sverdlovsko (dabarJekaterinburgas) avarija, kai iš karinės įmonės prasiveržus bakterijoms nuo juodligės mirėapie 100 žmonių. Rusai teigė, kad žmonės mirė nuo juodlige užsikrėtusių gyvulių mėsos,tačiau žvalgyba nustatė, kad jie mirė nuo juodligės sporų, kurios kelias valandas plito oruiš mikrobiologinio įrenginio, kai darbininkas išėmė iš jo užsikimšusį filtrą, neleidusįpatekti į aplinką juodligės bakterijoms. Tai buvo didžiausias pasaulyje apsikrėtimas juodligeper kvėpavimo takus. 1992 m. avarijos priežastį pripažino ir B. Jelcinas.

Užsienio spaudoje plačiai pagarsėjo ir kitas nesenas atvejis, kai Aralo jūros saloje,Kazachstane, ilgus metus veikė rusų biologinio ginklo, taip pat ir juodligės, bandymų poligonas.Kazachstanui tapus savarankiška valstybe, rusai paliko poligoną. Lietuvoje gerai žinome, kokiosbūklės rusai palieka savo bazes! Taip atsitiko ir ten – rusai paskubomis užkasė mirtinaipavojingus preparatus. Jūra pamažu nuseko, sala tapo pusiasaliu. Vėjas pusto žemę, ją rausiašunys, joje ganosi karvės. Teroristams taip nesunku pasikapsčius prisirinkti juodlige užkrėstogrunto ir prisiauginti mirtinų sporų...

Sunki Rusijos mokslininkų padėtis išsklaidė jų tūkstančius po pasaulį. Išsklaidė irpuikių fizikų, biologų, biochemikų, žinojusių didžiausių paslapčių. Jie įsidarbina ten,kur moka pinigus, ir daro tai, ko iš jų prašoma. Kai kurie iš jų pasirengę parduoti bet kokiasžinias ir paslaptis, kad tik įsitvirtintų Vakarų mokslo įstaigose.

BGS pažeidinėjo ir Irakas kurdamas cheminius ir bakteriologinius ginklus. Šios programosdetales po 1991 m. dykumų karo atskleidė Jungtinių Tautų specialioji komisija. Ji rado gamyklų,kuriose ilgai buvo kuriami šie ginklai. Viena jų, Al Hakam gamykla, juodligės bakterijasmasiškai pradėjo gaminti 1989 m. ir pagamino mažiausiai 8 tūkst. litrų. Gamykla karo metunebuvo sunaikinta ir veikė iki 1995 m., kol komisija neaptiko ir Jungtinės Tautos neįsakė josuždaryti. Panašios Salman Park ir Al Manal gamyklos taip pat buvo uždarytos. Po karo Irakasoficialiai pripažino, kad kūrė daugelį bakterijų ir virusų biologiniam ginklui. Kas žino,kiek ir kur jų yra likę.

Įtariama, kad dabar apie 10 šalių vykdo biologinio ginklo kūrimo programas. Jaskontroliuoti yra gana sunku, nes kai kurios valstybės laiko tai kišimusi į jų biotechnologijospaslaptis ir pramoniniu šnipinėjimu. Be to, privačių biotechnologijos įmonių ir įvairiųkomisijų teisės kištis į jų veiklą yra ribotos.

Biologiniai ginklai kartais vadinami vargšų atomine bomba. Pasigaminti biologinį ginklągali net ekonomiškai silpnos valstybės. Tam reikalinga ne tokia brangi įranga ir infrastruktūra,pigesnės yra medžiagos, menkesnė kvalifikacija nei atominio ginklo kūrimui. Informacijos galimarasti mokslinėje spaudoje. Be to, gerų mikrobiologų pasaulyje daugiau negu gerų atominėsfizikos specialistų. Todėl biologinis ginklas teroristams tapo prieinamesnis nei atominis.

1984 m. Dalase (JAV) salmonelėmis apsikrėtė 750 žmonių, laimė, nė vienas nemirė. Tik podvejų metų paaiškėjo, kad salmonelių bakterijos buvo paleistos sąmoningai, siekiant paveiktivietinius rinkimus.

Tarp 1990 ir 1995 m. Japonijos Aum Shinrikyo sekta įvykdė keletą išpuolių cheminiais irbakteriologiniais ginklais prieš civilius. 1995 m. kovo mėnesį paleidus zarino (nervų sistemąparalyžiuojančias) dujas Tokijo metro 13 žmonių žuvo ir daugiau nei 5 tūkst. atsidūrėligoninėje. Ši sekta per 5 metus 9 kartus bandė panaudoti biologinį ginklą. Ji kūrė masiniamnaikinimui juodligės ir kitas bakterijas ir net Ebolos virusus. Juodligės bakterijas ji paleidoTokijo centre netoli Imperatoriaus rūmų ir ambasadų. Tačiau jų bandymai užkrėsti žmones buvonesėkmingi dėl to, kad bakterijos nebuvo stabilios, netinkamos buvo ir jų paskleidimopriemonės.

Iš Shinrikyo sektos galima pasimokyti, kad bet kuri grupė, bandanti pagaminti biologinįginklą, turi įveikti dvi problemas – vieną biologinę, kitą fizikinę. Pirmoji reiškia, kadreikia sukurti stabilias bakterijas. Tai nėra triviali problema. Antroji reiškia, kad reikiasukurti tinkamas priemones bakterijų ar virusų paskleidimui norimose vietose. JAV ir Rusija šiasproblemas sprendė daugelį metų. Tačiau teroristai gali rasti daugybę savų būdų paskleistimažais kiekiais bakterijas ar virusus. Pastarieji įvykiai Amerikoje tai patvirtino. Vakarųmokslininkų vertinimu teroristų išpuoliai yra realūs ir kasmet situacija tik blogėja.

Ypač pavojingi yra raupai. Iki šiol jie nusinešė dešimtadalį žemėje gyvenusių gyvybiųarba suluošino žmonių. Paskutinė raupų epidemija buvo 1977 m. Somalyje. Ji buvo nugalėta potrejų metų. Vienas didžiausių XX a. mokslo laimėjimų buvo raupų epidemijų išnaikinimas.Nepaisant to, JAV Sveikatos apsaugos tarnyba siūlo kas 10 metų skiepyti gyventojus nuo raupų.Deja, raupų skiepų atsargos yra per mažos ir tas nedaroma. Vis didėjant pavojui nuo praėjusiorudens JAV vėl pradėta gaminti šiuos skiepus. Rusijoje raupų skiepų atsargos laikomosValstybiniame Kolcovo virusologijos ir biotechnologijos centre Novosibirske. Pulkininkas Alibekovaspasakojo, kad Rusija raupų biologinį ginklą gamino iki 1992 m., todėl neaišku, kiek ir kurRusijoje yra raupų atsargų be oficialaus Kolcovo centro. Jei aerozoliniai raupų preparataipatektų į teroristų rankas, pasekmės žmonijai būtų baisios. Blogiausia yra tai, kad vienasnerašytų dėsnių teigia: “Jei kas gali atsitikti, tai ir atsitinka”. Mokslininkai irpolitikai turi dėti visas pastangas, kad šių baisių ligų sukėlėjai būtų griežčiausiaisaugomi.

Mokslo pasaulyje vis didesnį nerimą kelia modernioji biotechnologija. Prasidėjo stulbinantigyvybės mokslo revoliucija. Mokslininkai išaiškino daugiau nei 30 mikrobų ir dar didesniovirusų skaičiaus visą genomų seką. Neseniai buvo paskelbtas choleros DNR kodas ir baigiamaišaiškinti daugiau nei 100 kitų mikroorganizmų, įskaitant sukeliančiuosius juodligę, marą,dizenteriją, vidurių šiltinę, genomus. Šie tyrimai labai svarbūs atsakant į fundamentaliusbiologijos ir medicinos klausimus ir, be abejo, bus panaudoti praktiniams gydymo tikslams. Tačiauar negali šiais rezultatais pasinaudoti ir juodoji biologija naujos kartos siaubingos naikinančiosgalios biologinių ginklų kūrimui? Tuo susirūpinę daugelis pasaulio mokslininkų. Tamsusirūpinimui pagrindą duoda genetinių manipuliacijų prieinamumas. Jau 1997 m. JASON(mokslininkų grupė, konsultuojanti JAV vyriausybę) iškėlė problemą, kurią žmonijai kelianaujosios kartos biologiniai ginklai. Jie atskleidė galimybes genetiškai kurti naujas biologinesmedžiagas remiantis šiuolaikinėmis biotechnologijomis. Galima sukurti naujų savybių biologiniusginklus, visiškai skirtingus nuo šiuolaikinių.

JASON išvardijo keletą tokių nestandartinių biologinių medžiagų, tarp kurių yra irbinarinės, iš dviejų dalių sudarytos, medžiagos. Kiekviena jų atskirai yra gana saugi, tačiaususijungusios tampa mirtinai pavojingos. Kai genų terapija tapo medicinos realybe, technologija,leidžianti taisyti ar keisti genus, gali būti panaudota piktam. Vienais virusais galima sukeltiinfekciją, kuri liks nepastebima, kol į organizmą nepateks kiti virusai. Paprastomis genetinėmismanipuliacijomis galima padidinti biologinių ginklų pavojų, pavyzdžiui, padidinant bakterijų arvirusų atsparumą antibiotikams. Gerai žinoma, kokią medžiagą reikia įterpti į juodligėssukėlėjus, kad sunaikintų peniciliną. Ir tai gali padaryti beveik kiekviena molekulinėsbiologijos laboratorija. Tokios juodligės sukeltos ligos nebūtų galima išgydyti. Tik skiepytižmonės turėtų galimybę išgyventi.

Amerikos mokslininkai seniai įspėjo vyriausybę apie gresiantį biologinio terorizmo pavojų.Jau prieš rugsėjo 11 d. JAV buvo svarstoma būtinybė skiepyti 2,4 mln. JAV karių nuo juodligės.Reiktų per 18 mėnesių skiepyti 6 kartus. Tačiau visuotinis skiepijimas kelia didelių problemų(masinė skiepų gamyba, laikymas, juridinės ir kitokios problemos). Be to, kiekvieni skiepai turiir rizikos laipsnį.

Jau B.Klintono vyriausybė 2000 m. skyrė 1,4 mlrd. dolerių kovai su gresiančiu biologiniu ircheminiu terorizmu. Tačiau branduolinio ginklo atsargoms laikyti JAV skiria 30 kartų daugiaulėšų. Pinigai, išleisti naujų biologinio ginklo jutiklių kūrimui, federaliniam, valstijų irlokalinių pavojaus grupių koordinavimui ir plėtojimui, parengė nelaimei sutikti. Tačiau kitosšalys tokiam biologinio terorizmo pavojui mažiau pasirengusios.

Taigi biologinis ginkalas nėra naujovė, tačiau tik dabar pradedama suvokti, kad jis kelia neka mažesnę drėsmę, nei atominis ginklas. Ir jei atominį ginklą turi daugiausiai didelėsvalstybės, kurios suvokia, kad tokio ginklo panaudojimas turės itin didelių pasekmių irdažniausiai jį turi tik kaip apsaugos priemonę (su atomine valstybe yra vengiama pradėti atvirąkarą), tai biologinį ginklą gali sukurti ir panaudoti beveik kiekviena valstybė ar netgrupuotė, todėl šis ginklas dabar kelia beveik didesnę grėsmę, nei atominis.

Komentarai


Komentarų nėra


Norėdami parašyti komentarą, jūs turite prisijungti.