Karinių naujienų svetainė Ginklai.net

Paieška


Grįžti

Rusiški durtuvai 1891 m. modelio Mosin-Nagant šautuvui (2)

Parašė:
2010.05.26 16:52

Rusiški durtuvai- vokiečių ir austro-vengrų trofėjai

parengė: Gunas

Trofėjiniams M91 rusiškiems durtuvams buvo sukurtos ir pagamintos kelių skirtingų tipų makštys. Yra pagrindo teigti, kad pirmieji rusiški durtuvai Austrijos kariuomenei galėjo būti tiekiami su odinėmis makštimis, kurios buvo skirtos vieno ar kelių tipų seniems austro- vengriškiems yliniams durtuvams, pvz., 1854 m. modelio Lorenz durtuvams, kurie tebebuvo laikomi sandeliuose. Visi tie durtuvai turėjo keturkampes geležtes, todėl jų makštys, reikalui esant, tiko M91 rusiškiems durtuvams.

Tačiau norint pilnai išspręsti rusiškų makščių nebuvimo problemą reikėjo pradėti gaminti naujas makštis, skirtas komplektavimui su trofėjiniais rusiškais durtuvais.  Vokiečiai gamino makštis iš cinko, jos buvo apvalios, su rutuliuko formos antgaliu. Durtuvas makštyse buvo centruojamas makšties žiočių įdėklu. Makštų žiotys buvo kryžiaus formos, kuri atitiko keturkampės geležtės formą. Apvalus makštų kabliukas fiksavo makštis vokiškoje odinėje įmautėje. Makštys tiko įvairioms vokiškoms I PK makštų įmautėms.  Vokiškos makštys buvo dažomos feld grau spalva,  kuri buvo standartinė daugelio, bet ne visų, vokiškų durtuvų makštų spalva. Gali būti, kad dalis M91 makštų buvo dažomos ir juodai. Tos pačios makštys, bet su kitokiais žiočių įdėklais buvo naudojamos ir kai kuriems vokiškiems erzac durtuvams, kuriuos gaminant buvo panaudotos senų ylinių durtuvų geležtės, pvz., P56 modelio erzac durtuvams. Šis durtuvas buvo gaminamas naudojant angliško ylinio 1856 m. modelio durtuvo geležtę, pritaikant standartinę erzac tipo rankeną ir kryžmę.

Austro-Vengrijoje gamino žymiai paprastesnę makštų versiją, kuri tiko standartinio M95 durtuvo įmautei. Austro-Vengriškos makštys buvo gaminamos iš plieno, tokių matmenų, kad nereikėtų makštų įdėklo- durtuvo geležtė buvo tiesiog įspraudžiama į makštį.  Austro-vengriškų makštų kabliukas buvo tokios pačios formos, kaip ir 1889/90 m. modelio ir 1895 m. modelio Manlicherio durtuvo makštų. Tai buvo liežuvėlio formos, plokščias, sulenktas 90 laipsnių kampu metalo gabalėlis. Šios makštys buvo paprastu užapvalintu galu, be antgalio.  Austro-vengriškos makštys buvo dažomos įvairias alyvinės žalios, juodos ir pilkos spalvos atspalviais.

Dažnai keliamas klausimas- kam reikėjo specialiai gaminti erzac durtuvus trofėjiniams rusiškiems 1891 m. modelio trijų linijų šautuvams? Juk kartu su šimtais tūkstančių mūšyje paimtų šautuvų turėjo būti paimtas ir pakankamas kiekis jiems skirtų durtuvų. Tačiau reikia turėti omenyje, kad karo eigoje nuo 10% iki 30 % rusų kareivių, fronte  dalyvavusių kautynėse, ėidavo į mūšį visai be šautuvų. Jiems buvo liepiama "susirasti"  šautuvą prasidėjus mūšiui! Rusams taip trūko ginklų, kad fronte buvo naudota apie 4250 tūkst. 1874 m. modelio prancūziškų Gras vienašūvių šautuvų, šaudžiusių šoviniais, užtaisytais dūminiu paraku.  Naudoti ir pasenę Berdan Nr.2 vienašūviai šautuvai, italų Vetterli- Vitali šautuvai su dūminiu paraku užtaisytais šoviniais, rusiškais vienašūviais Krnka šautuvai ir t.t., ir t.p.  Esant tokiam trūkumui, dėl kurio reikėjo naudoti tokius senus ginklus, esant tokiai aprūpinimo sistemai, kuri negalėjo užtikrinti šautuvo kiekvienam klareiviui, galima spėti, kad rusai negaudavo ir pakankamai durtuvų. Daugiau negu tikėtina, kad vokiečių ar austro- vengrų mūšyje paimtų rusiškų durtuvų santykis su šautuvais niekada nebuvo lygus 1:1.

Be to, I PK karas buvo "logistinis košmaras"! Labai tikėtina, kad kartais durtuvai ir šautuvai atsidurdavo skirtingose vietose. Kokių nors daiktų vienose vietose trūkdavo, kai tuo tarpu kitose vietose jų būdavo per daug. Didelių kariuomenės masių, kovojančių tūkstančių kvadratinių kilometrū plotuose, aprūpinimas buvo nuolatinė problema.  Buvo labai sunku užtikrinti, kad tinkama įranga būtų nusiųsta tinkamon vieton tinkamu laiku. Visa tai įvertinus, nebeatrodo keista, kad atsirado poreikis pagaminti tam tikrą kiekį durtuvų šimtams tūkstančių trofėjinių rusiškų šautuvų.

Austro-vengrai rusiškam trijų linijų šautuvui gamino kelių tipų pakaitinius durtuvus. Dažniausiai pasitaikančio tipo durtuvai buvo beveik identiški standartiniams rusiškiems. Vienintelis skirtumas- vamzdelio išpjova yra tiesi, o ne kampuoota("zigzago" formos), kaip yra rusiškuose M91 durtuvuose. Durtuvas maunamas ant vamzdžio tol, kol tiesiog atsiremia į taikiklio pagrindą, jo nereikia pasukti, kaip maunant rusišką durtuvą. Tada pasukamas fiksavimo žiedelis, arba pavalkėlis (rus. Chomutik"), kuris fiksuoja durtuvą ant vamzdžio.  Šiuos durtuvus gamino Vienos Artilleriezeug-Fabrik (AZF). Jie paprastai pažymėti E.A.IX arba dvigalviu Austro-Vengrijos ereliu. Santrumpa E.A.IX reiškia Erzeugungs Abteilung IX, išvertus tai reiškia "9-tas gamybos skyrius". Iš pirmo žvilgsnio jį galima supainioti su rusišku durtuvu, nes visi matmenys ir proporcijos yra identiškos, skiriasi tik išpjova. Šie durtuvai dabar yra gana reti ir gana brangūs tarp kolekcininkų.

Antro tipo austro-vengriškas durtuvas yra dar retesnis! Jis buvo labai paprasto, bet genialaus dizaino. Keturkampio pjūvio metalo strypas buvo viename gale pakaitinamas ir apvyniojamas apie specialų šabloną suteikiant durtuvui į kamščiatraukį panašią formą. Šablono skersmuo atitiko šautuvo vamzdžio skersmenį. Tarpas tarp "kamščiatraukio" vijų pradžioje atitiko rusiško šautuvo taikiklio pagrindo storį. Pasukus maždaug 1- 1/2 pasukimo, tarpelis tarp "kamščiatraukio" vijų siaurėjo ir  standžiai apspausdavo šautuvo taikiklio pagrindą. Likusi metalinio strypo dalis tęsdavosi tolyn, lygiagrečiai šautuvo vamzdžiui. Kitas strypelio galas buvo nušlifuojamas suteikiant smaigaliui kalto (atsuktuvo) formą. Šio tipo durtuvus austrai gamino tiek Mosino 1891 m. modelio trijų linijų šautuvui, tiek rusiškam Berdano Nr.2 modelio šautuvui.

Nėra žinoma kiek tokių durtuvų buvo pagaminta. Abu tipai šiandien yra labai reti. Tai gali reikšti, kad tokių durtuvų buvo pagamintas nedidelis skaičius, tačiau nebūtinai. Nežinant tikrų gamybos skaičių sunku daryti išvadas. Logiškai mąstant, šių durtuvų retumas dabar lyg ir savaime rodo, kad pagaminta buvo nedaug. Tačiau kalbant apie "kamščiatraukio" modelį tai nebūtinai tiesa. Po karo tokios durtuvo pavidalo metalo juostos buvo tiesiog metalo laužas, neturėjęs praktinės vertės, ir kas žino, kiek jų buvo paprasčiausiai perlydyta ir sunaikinta. Ko gero, šis klausimas taip ir liks neatsakytas.

Lyginant su Austro-Vengrija, vokiečiai gamino daug daugiau erzac durtuvų variantų. Tarp jų buvo keli modeliai, skirti vien tik trofėjiniams rusiškiems trijų linijų šautuvams. 

Be naujienų portalo www.Ginklai.net administracijos sutikimo viešas šio straipsnio ar jo dalių publikavimas draudžiamas.

Šaltinis: www.militaria.lt

Komentarai


Komentarų nėra


Norėdami parašyti komentarą, jūs turite prisijungti.