Karinių naujienų svetainė Ginklai.net

Paieška


Grįžti

SAGE, 1954 metai: apsauga nuo invazijos, kurios niekada nebuvo

Parašė:
2010.11.16 21:48

Kompiuterių istorijos muziejaus darbuotojas Dag'as Spicer'is palinksta virš aparatūros ir atsuka varžtą. Po apačia angliškai užrašyta: "Aš tuoj išprotėsiu". Nenuostabu, nes būtent šiuo aparatu operatorius šaltojo karo metais turėjo stebėti, ar valstybės sienų nepažeidė joks priešo bombonešis.

IBM SAGE - sena mašina, tačiau priešingai nei kitos tos eros mašinos, ji turėjo grafinę vartotojo sąsają (GUI) šviesos "šautuvą", didelį geltoną ekraną, ir... peleninę. Peleninė turėjo paskirtį - kad užsinorėję rūkyti operatoriai neturėtų keltis iš savo posto. Iš Sovietų Sąjungos galinčių atskristi lėktuvų aptikimas buvo aukščiausio prioriteto ir didelio tikslumo reikalaujantis darbas, kuriam reikėdavo įtemptų valios pastangų.

Po Antrojo Pasaulinio karo buvo manoma, kad bombonešiai yra praktiškai nepažeidžiami. Jie skriedavo dideliame aukštyje, todėl taip atitolindavo galimas atakas iš oro, o keletas variklių jiems leisdavo atskristi, numesti mirtiną krovinį, ir grįžti atgal taip ir nesulaukus jokio pasipriešinimo. Buvo manoma, kad vienintelis būdas užkirsti kelią tokioms atakoms - laikyti naikintuvus ir žvalgybinius lėktuvus ore visą laiką, aptikti bombonešius ir nedelsiant reaguoti karine jėga.

SAGE pilnas pavadinimas yra "Semi-Automatic Ground Environment" (apytikslis lietuviškas ekvivalentas - "Pusiau automatinė antžeminė terpė"). Vienintelė sistemos paskirtis buvo realiu laiku analizuoti radarų duomenis ir perduoti potencialių taikinių duomenis naikintuvų autopilotams. Aparatūrą 1954 metais sukūrė IBM, o pagrindu paimta Masačūsetso Technologijų Institute (MIT) sukurta technologija. Sistemoje buvo pirmą kartą pritaikytos įvairiausios ir tuo metu futuristinėmis laikytos idėjos, tokios kaip magnetinės šerdies atmintis (angl. magnetic core memory), duomenų tinklas ir modemai, kurie palengvindavo komunikacijas tarp 27 bazių. Kiekvienoje iš šių bazių buvo įrengta SAGE. Atsarginių kopijų darymo laikmenos buvo keičiamos "karštuoju" režimu, t.y. neišjungus aparato. Visa sistema pasižymėjo įspūdingu 99.6% darbingumo rodikliu, ir visa tai buvo pasiekta kai daugumoje kompiuterių vakuuminės lempos perdegdavo bent kartą per dieną. Palyginti kompaktiška kompiuterio konsolė slėpė daug didesnę "nematomąją" pusę, kuri svėrė 300 tonų ir užimdavo ištisą neišvaizdaus betoninio pastato aukštą.

Programinė įranga buvo sukurta tuo metu karinės paskirties organizacijoje "RAND corporation", nes darbui atlikti reikėjo 2000 programuotojų, o IBM neturėjo jokių idėjų, kur juos dėti pasibaigus projektui. Kaip vėliau pripažino kompanijos atstovai, tuo metu jie neįsivaizdavo, kad laikui bėgant jau netolimoje ateityje programuotojai kompanijai taps itin svarbūs. Pats kodas buvo sudarytas iš 250000 eilučių. Tai neprilygsta nei vienai moderniai operacinei sistemai, netgi toms, kurios naudojamos mobiliuosiuose telefonuose, tačiau tuo metu toks kūrinys buvo pats sudėtingiausias visame pasaulyje, o jam sukurti prireikė apytiksliai 20% pasaulio programuotojų.

Iškilus grėsmei operatorius galėjo inicijuoti branduolinį užtaisą nešusių pirmųjų pasaulyje tolimojo atstumo priešlėktuvinių raketų BOMARC arba daugiau nei keturis kartus mažesnio veikimo nuotolio "Nike Hercules" raketų paleidimą. Nepaisant to, pats liūdniausias šių praeities gigantų faktas yra tai, kad netgi geriausiu atveju - ypač anksti aptikus atskriejančių raketų ar bombonešių požymius - jie būtų tik informavę apie neišvengiamą dalyką. Neutralizuoti realią grėsmę paprasčiausiai nebūtų užtekę laiko, teigia Kompiuterių Istorijos Muziejuje pateikiama aprašomoji informacija. JAV nuo grėsmės patikimiausiai saugojo didžiulės Atlanto, Kanados ir Meksikos platybės, kurioms priešui įveikti taip pat būtų prireikę ne vienos valandos.

SAGE į užtarnautą "poilsį" išleista 1983 metais. Prasmės jos visiškai neteko atsiradus pirmosioms tarpžemyninėms balistinėms raketoms. Tačiau dar netgi prieš tai jų bejėgiškumą dar labiau pabrėžė tas faktas, kad paskutiniaisiais tarnavimo metais vienintelė vieta, kur buvo galima gauti atsarginių vakuuminių lempų, buvo ta pati Sovietų Sąjunga, nuo kurios ir buvo saugomasi. Karo pramonės mašina visais laikais buvo sudėtingas ir dažnai su logika prasilenkiantis darinys. Kartais toks sudėtingumas ir logikos nebuvimas mokesčių mokėtojams kainuoja ne vieną milijardą dolerių.

 

Šaltinis: http://www.technologijos.lt

Komentarai


Komentarų nėra


Norėdami parašyti komentarą, jūs turite prisijungti.